- maityti
- 1 maitýti, maĩto, maĩtė žr. 1 maitinti: 1. Aš maitaũ septynetą arklių par žiemą J. ^ Kad Dievas laiko, tai ir maĩto LTR(Krn). | refl.: Kregždės oru maĩtosi: lekia išsižiojusios – kas papuola, tą pagauna Šmk. 2. O pas žinyčią senas krivaitis šventomis dūmoms sau dvasią maito A1884,161. 3. teikti pagalbą: Jis mane maĩtė, t. y. davė pašalpą J. \ maityti; išsimaityti
Dictionary of the Lithuanian Language.